tvoti

tvóti, -ja (-nia CII244), -jo (-nė CII244) K, J.Jabl, Rtr, Š, P.Skar, RŽ, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ, DrskŽ 1. intr. Sut, N, G118, M, Amb, Jš, L, ŠT168 stipriai suduoti, šerti, smogti: Su įnagiu tvóti I. Taip tvojo, kad net ausyse suspengė rš. Kaip tvójo anam par nugarą! Kv. Nelįsk, bo ka tvósiu! Pkr. Kai tvosiu par galvą, tai žinosi! Sv. Kai tvójau tam šunei lazda, net aiktelėjo Dbk. Tvók, tvók šitam bjaurybei! Rk. Kuo nutvėrei, tuo ir tvók atgal Rm. Sugriebęs kaušą, kaip tvos jis seniui per kaktą, teip kad šis mažne parvirto BsPII78(Šl). Ką tu jam padarysi, ažpyko ir tvójo lazda Dgl. Tvó[ja], su kuo tik sugreiba, anam par tas kojas Trk. Tad pelenų prisipila kojinę, nu ka tvós, kad sudulkėsi Brs. Kai tvójau ausin, net apsvaigo Ssk. Avinas iš džiaugsmo sumekeno, įsibėgėjo ir kad tvos vilkui į kaktą, vilkui tik akyse sužaibavo K.Bor. Kap tik aš in tvartą, tai tep ir tvojo arklys kojom man Lš. Skrenda an galvos [gaidys] ir pablauzdžiuos tvója Vj. ^ Supyko kaip su mietu tvótas (labai) Krš. Jis pats tartum kūju tvotas per galvą pabalo visas ir susmuko rš.

tvotinaĩ adv.: Tvotinaĩ reikia tvot, kad susiplotų Grž. ║ refl. trenktis, daužtis: Matociklininkas piemenelis, girtas – i tvójos į medį Krš.

2. tr., intr. I smarkiai mušti, pliekti: Už ką gi jis tave teip tvoja? TS1902,2-3b. Dar kartais pas bažnyčios duris visims matant liuob rykštėmis kaltūsius tvoti M.Valanč. Pagriebė šluotą i pradėjo jam tvóti LKT119(Pgr). Medžioklis pasilenkė kelti duonos, o tuo tarpu žmogelis kapt lazdą, strykt jam ant sprando, įsikabino į plaukus ir ėmė tvoti J.Balč. Kad tvojau, tai tvojau tą nedorėlį vaiką dvasios pasiklausydamas Škn. Netvók taip arklio Š. Tuodu metė mani į žemę it pelų maišą ir pradėjo tvoti M.Valanč. Pradėjo tą diedą tvót spragilais Grv. Pasigėręs pačią gainiojo, gainiodamas didžiai tvojo A.Strazd. Ma[n] svočiutė su botagu, mane tvójo su botagu JD375. ^ Du moja, du tvója, duriama boba putoja (duoną minko) Grž. | refl.: Moterų andarokai žeme tvojas (nuo sunkumo mušasi į žemę) On. ║ tr. NdŽ kalti (vinį, polių). ║ tr. Grv daužyti, kulti: Spragilu kulia kviečius, pupas, – pasdedi in grendymo ir tvóji Arm. ║ tr. plūkti, brukti: Brauktuvė linam tvót Grv. Ima saują linų ir tvója brauktuve Grv. ║ tr. kirsti, kapoti: Kirka [sušalusią] žemę tvója Grv. ║ tr. BsO199, Kb mušnoti, plakti: Atkalniais lapė trasio[ja] lodama, uodigą savo į žemę tvodama D103. ║ intr. plasnoti: Griausmingai tvodamas sparnais pragydo gaidys rš. ║ intr. mosuojant rankomis gintis: Visi turėjo rankose šakeles ir tvojo į kairę ir dešinę, gindamiesi nuo uodų Mš. ║ tr. šaudyti: Žaliukus ėmė vyties, tvótie Adm. 3. tr. NdŽ, Skd šnek. atsivėdėjus mesti, sviesti: Tvók laukan iš trobos medžgalius Jnš. Tvok tą torielkalę į žemę Ms. Nuo suolo tvojo viduaslin katę ir vadino svečią sėstis M.Katil. ^ Geriau į ugnį tvok, negu priešui atiduok KrvP(Jnš). ║ smarkiai ar daug mesti (ppr. ant stalo): Jeigu jau tokiu dideliu ponu nori pasirodyti, tvók muzikantams šimtinę, o ne penkrublę Vkš. ║ Vn slėpti, dėti. 4. intr. DŽ, NdŽ šnek. virsti, griūti, kristi: Slidu buvo, ir tvójau beeidamas ledu par upę Pbr. | refl.: Bijau tvóties ant nugaros Kv. 5. tr. NdŽ, LTR(Ms, Jsv, Gdr), Prk šnek. godžiai daug gerti ar valgyti: Arielkelės su čerkele iki dugno tvojom MitV177. Jis (Liucipierius) pritvinko it naibaisiausis bosas, o vienok jis vis dar tvojo ir tvojo vandenį MitI383-384. Tvók tvók tuos barkščius, ka lapę priveiktum (sakoma vaikui) Sk. 6. tr., intr. NdŽ šnek. smarkiai, greitai ką daryti: Kaipgi gražu pažiūrėti, kaip kazoką tvoja LTR(Slč). Klebonijoje keleta klebono svečių, susėdę aplink staliuką, tvojo vintą Mš. | refl.: Visą naktelę tvójamės LKKXIII25(Grv). Sukuos, tvójuos su vaistais, gal dar pagysu Lk. Tep ir grūdaus, ir tvójaus, ir važinėjaus Grv. 7. tr., intr. šnek. plepėti, taukšti: Netvok bobiškų plepalų Ssk. Ką tu čia tvoji niekus Vlk. Gana jau čia tau tvót nei šiap nei tep Vlk. 8. tr., intr. šnek. rėžti, stačiai sakyti: Mergos sukvikeno. Ir jos dar didžiau įniko juoktis, kai Kelpšienė tvojo stačiai, be atlydos M.Katil. \ tvoti; aptvoti; atitvoti; įtvoti; ištvoti; nutvoti; patvoti; partvoti; pertvoti; pratvoti; pritvoti; sutvoti; užtvoti